Agnė Matulaitė “Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams” – tobula knyga metų pabaigai… arba naujai pradžiai.

Kodėl sakau, kad tai knyga metų pabaigai arba pradžiai? Ir kodėl tobula? Na apie viską iš eilės.

Agnė Matulaitė – kaip ją apibūdina knygos leidėjai, praktikuojanti psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė, Londono Birkbecko universiteto tyrimų garbės narė, Kembridžo universiteto akademinio rašymo grupės narė. Dėsto ir konsultuoja Fenomenologinių tyrimų institute, podiplominių studijų studentams Vilniaus universitete bei Humanistinės ir egzistencinės psichologijos institute. Augina tris vaikus.

“Tad meskime norą būti visiems geri. Būkime bet kokie – atvirai egoistiški, atkakliai kažko siekiantys, tingūs, atviri kitiems nepatogiais įsitikinimais ar atvirai nelaimingi, laimingi, beprotiškai džiaugsmingi… Bet kokie, tik ne dvilypiai. Tikėkime savimi, savo akimis, savo įsitikinimais. Atvirai ir iki galo. Net jai įsigysime priešų, tačiau rasime ir tikrų draugų. Jei mes būsime sąžiningi sau, ir jie taip pat bus, tai gal… galiausiai tai taps užkrečiama?”

Labai žaviuosi Agne kaip asmenybe, ne tik kaip moterimi, bet žmogumi apskritai. Skaitant jos mintis, interviu ar klausantis gyvai supranti, kad bendraujant būtent žmogiškumas svarbus, o ne moteris ar vyras tu. Kai lietuviški portalai po įvairiomis renginių svečių nuotraukomis rašo “verslininkas su žmona”, “meras su žmona”, taip po nuotrauka su Agne galima drąsiai rašyti “Agnė Matulaitė su vyru”. Asmenybė, ne kitaip.

26165182_10209112162155854_8393565522464779688_n

 

“Todėl šiandien galvoju, kaip svarbu išmokti būti su savimi. Tai bene svarbiausia pamoka. Tad jei dabar man reiktų atsakyti į savo vaikų klausimus (dar neužduotus): “Kas buvo svarbiausia Tavo gyvenime, ko tikrai negalima praleisti?”, sakyčiau: “Gebėjimas ilgus periodus (iš)būti vienai.”

Manau, kiekvienas žmogus turi ne tik medį pasodinti, sūnų užauginti, namą pastatyti ar kaip ten, bet labai svarbu, kad jis būtų pagyvenęs IR vienas. Kai kuriems tai studijų metai. Kai kuriems – jau gyvenimo brandoje. Neturėdami patirties, kaip viską padaryti patiems ir išbūti su savimi įdomiai, gyvename su Kitu/ Kitais labai smarkiai veikiami jausmo – “be Tavęs/ Jūsų pražūčiau”.”

Knyga “Žali sausainiai”, tai pirmoji autorės knyga. Pavadinimas gali kiek sugluminti, nes ne iškart supranti apie ką ji. Autorės veiklos sritis diktuoja, kad gal tai bus kažkas apie psichologiją, psichoterapiją, gal bus teorijos, gal bus praktinių pavyzdžių. Tad jeigu trumpai, tai knyga apie gyvenimą – trumpi psichologiniai esė, autorės Facebook įrašai, pamąstymai, pagvildenimai, atradimai. Ieškantys psichologinės “mėsos” – nusivils, ieškantys protą ir sielą praturtinančio turinio – priglaus knygą prie krūtinės ir pasūpuos iš laimės.

“Tyrimas sus šizofrenija sergančiais žmonėmis parodė, kad intensyvus savo paties kūno stebėjimas gali privesti prie visiško sąstingio, kerėpliškumo ar negebėjimo ką nors fiziškai (pa)daryti. Kad ir atsistoti, paeiti. Ir priešingai. Jei nustojame save, savo kūno išorę, jo judesius stebėti, imame labiau jausti kitą ir save. Kai mažiau galvojame, kaip atrodome, labiau įsijaučiame į tai, kas vyksta. Ir apskritai labiau gyvename, nei galvojame, kaip atrodome gyvendami.”

Nusipirkusi šią knygą, dar neplanavau jos skaityti, nes eilėje laukė nemažai suplanuotų skaitinių. Tačiau atsivertusi pirmą puslapį tiesiog nebegalėjau sustoti. Skaitosi be galo lengvai, tačiau ne paviršutiniškai, ne primityviai. Kiekviena autorės paliesta tema tarsi nauja pokalbio tema su įdomiu ir gerbiamu žmogumi. Paskaitai, susimąstai, pritari, diskutuoji… Rinkdama citatas įrašui turėjau save stabdyti, kad necituočiau ištisų puslapių, kiek gerų minčių.

26055703_527055147663277_907737765859178230_n

Tad grįžtant prie pradžioje užduotų klausimų – kodėl sakau, kad tai knyga metų pabaigai arba pradžiai? Ir kodėl tobula?

Pameni, kai mokykloje reikėdavo rašyti kūrinių interpretacijas? Viena iš pastraipų būdavo apie kūrinio, teksto nuotaiką, kai reikėdavo pateikti tekste figūruojančius esminius žodžius, daiktavardžius, būdvardžius. Tai skaitant Agnės knygą man visada sukosi šie žodžiai: “žmogus”, “atvirumas”, “netobulas”, “santykiai”, “tikras”, “bendravimas”. Tad ar gali būti bloga knyga, kurios esmę sudaro šie žodžiai?

“Lėtas pasivaikščiojimas… Ramiai tekanti vandens tėkmė… Meditacija… Lėtas arbatos ritualas… Meilė nuolat, bet nepastebimai besikeičiančiam kūnui… Apsikabinimas, vaikiška pasaka, svajonė… Pumpuro skleidimasis už lango… Savo gyvenimo tarsi sulėtintoje juostelėje stebėjimas… Vidinių norų išgirdimas, išklausymas, įvertinimas, jų neišgąsdinant.

Mano kolegė neseniai pakomentavo, kad ją veža frazė “Simple is new sexy” (paprastumas yra naujasis seksualumas). Mane šiandien aplankė mintis, kad “lėta yra seksualu”. Nes tai padeda užtikrinti sąmoningumą, pagarbą. Apima ir žaidimą, ir tikrumą, ir gundymą, ir viliojimą. Leidžia patekti į dar neprijaukintą pažinimo teritoriją saugiai.”

Štai vakar būdama grožio salone varčiau vieną iš lietuviškų glamour žurnalų. Numeris buvo skirtas naujiems metams, tad garsūs žmonės linkėjo skaitytojams kažko prasmingo. Pervertus visus puslapius pastebėjau aiškią tendenciją, kad visi, gal skirtingais žodžiais, bet absoliučiai visi linki tikrumo. Tikrumo gyvenime, tikrumo sau viduje, tikrumo bendraujant. Būtent todėl Agnės knyga yra tobula metų pabaigos ar pradžios knyga, nes ji apie tikrumą. Taip norėčiau, kad kuo daugiau žmonių perskaitytų ją ir bent dalį pritaikytų savo gyvenime. Gal tada mūsų gyvenimas mums taptų vertingesnis, o žmonės aplinkui įdomesni?

“Mat, manau, reikia toleruoti save, kad galėtum toleruoti kitus. O dažnas mūsų nesijaučiame patys toleruojami ar baiminamės, “jei tik būsime tikri, tai jau tikrai nebūsime toleruojami”. Tad turime įprotį save nuolat perdėtai stebėti. Ypač prie svetimų. O gal ir nuolatos. Tai kelia besitęsiančią įtampą, atsipalaidavimo viešumoje stoką. Jaučiam nuolatinę “prievolę” sulaikant kvėpavimą sekti, ar tik su manim viskas gerai… “Ar neatrodau kaip nors netinkamai… Oi, kaipgi esu matomas dabar… O dabar… Ką kiti apie mane dabar pamanys?” To paties nesąmoningai reikalaudami ir iš kitų. Padariniai gali būti keleriopi – netolerancija sau, kitiems, savo jausmų atmetimas…”

Tad pabaigai (šio teksto ir šių metų), palinkėsiu, kad gyvenimo nedalintumėte į metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., o plauktumėte juo nedalant, betarpiškai, visu kūnu ir širdimi. Juk sveikas neurotikas, tai lengvai išprotėjęs (perkeltine prasme), tačiau savo beprotystės nebijantis žmogus. Tad nebijokime išprotėti, rizikuoti, pasiduoti emocijoms, net jei kartais gali skaudėti ar kažkas nepavykti. Ir svarbiausia – bendraukime, tačiau darykime tai IŠ TIKRŲJŲ.

“Tad tegyvuoja nelygumai, įskilimai, įbrėžimai, abejonės, dvejonės, nerimai. Nes kaip gamtoje pailsime, matydami netobulą tikrą, o ne idealų plastikinį medį, taip ir su žmogum.”

Su artėjančiais…

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s