Hans Rosling “Faktų galia” (“Factfulness”) – nustebsi, kaip neteisingai MĄSTAI apie pasaulį


“Faktų galia, kaip sveika mityba ir nuolatiniai fiziniai pratimai, gali ir turėtų tapti jūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Pradėkite tai praktikuoti ir savo perdėtai dramatišką pasaulėvoką sugebėsite pakeisti faktais grįstu pasaulio supratimu.”


 

 

Galiu iškart padėkoti savo draugei, kuri man dar prieš kokius metus papasakojo, kad yra tokia nereali knyga “Factfulness” ir aš būtinai turiu ją perskaityti.

 

 


“Prisiminkite: gali būti blogai ir geriau vienu metu.”


 

 

Ši knyga, tai viena reikšmingiausių Bill Gates knygų, tad ta proga jis leido visiems koledžą baigiantiems absolventams atsisiųsti šią knygą nemokamai. Ir kai tokie žmonės rekomenduoja knygą, tiesiog negali jos neskaityti.

Hans Rosling – švedas, sveikatos mokslų daktaras, konsultavęs tokias organizacijas kaip Pasaulio sveikatos organizacija ar UNICEF, sukūręs BBC dokumentinių filmų ciklą bei yra įtrauktas į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą (2012 m.). Tai žmogus, kuris vertinamas pasaulyje galingiausių ir protingiausių žmonių, tad nerealu į rankas paimti jo knygą. Ir dar nerealiau, kad tokia knyga pagaliau išversta į lietuvių kalbą.

 

gates_rosling_stapeln_webb.jpg

Hans Rosling ir Bill Gates/ ki.se/en/news/hans-rosling-spoke-and-the-world-listened

 

 

Tikiu, gali pasirodyti, kad joje bus labai daug lentelių, duomenų ir viskas sausa sausa (nes autorius tikrai neslepia savo meilės skaičiams ir statistikai), bet taip tikrai nėra. Pateikiami duomenys labai organiškai įpinami į tai, ką šia knyga autorius nori pasakyti – metas nustoti vadovautis nepatikrintais svaičiojimais apie pasaulį.

 

 


“…kai pateikiama naujų įrodymų, visada turite būti pasirengę suabejoti savo ankstesnėmis prielaidomis ir įvertinti jas iš naujo bei pripažinti klydus.”


 

 

Juk kaip dažnai žmonės pasigauna kažkokią mintį ir net nesigilindami, ar tai tikrai tiesa, ją skleidžią kaip neginčijamą. Žurnalistų antraštės, kolegų pasvaičiojimai, giminaičių pasibėdojimai – ir štai, žiūrėk, jau kitoj kompanijoj ta pati tema ir tie patys argumentai. Bet ar viskas išties taip blogai?

 

 


“Kritiškai mąstyti visada sunku, o kai esame išsigandę – beveik neįmanoma. Faktams nebelieka vietos, kai mūsų protus užvaldo baimė.”


 

 

Reikia nepamiršti, kad pasaulis nėra tik Lietuva, Baltijos šalys ar Skandinavija (kažkaip lietuviai labai mėgsta lygiuotis į Skandinavijos šalis 😀 ). Kaip ir pasaulis nėra tik Vakarų pasaulis ir visas kitas. Pasaulis nuolat keičiasi, o gyvena jame ne tik labai turtingi ir labai vargšai. Žinoma, sutinku, kad kai tau blogai, tuomet joks kitas pasaulis tau nerūpi, nes tau reikia išgyventi, pavalgyti, pasveikti, apsirengti ir pan. Bet tikrai tikiu, kad lietuviai gyvena kur kas geriau nei daugelis pasaulio šalių ir kad turėtume pradėti mąstyti globaliau, gebėti matyti plačiau ir diskutuoti remdamiesi faktais, o ne VBS (t.y. “viena bobutė sakė”).

 

 


“Geriausia, jei visada abejosite savo susikurtų kategorijų patikimumu. Yra penki būdai, kaip nuolat pasitikrinti savo mėgstamiausių kategorijų teisingumą: ieškoti skirtumų grupių viduje ir panašumų tarp skirtingų grupių; saugotis “daugumos” mato; vengti vienetinių pavyzdžių; nemanyti, kad būtent jūs esate “norma”, ir vienos grupės apibendrinimų netaikyti kitai grupei.”


 

 

Autorius Hans Rosling knygoje remiasi ilgamečiais tyrimais, kuriuos atliko kartu su sūnumi Ola ir marčia Anna. Kartu jie įkūrė ir Gapminder organizaciją, kuri nagrinėja viso pasaulio šalių pokyčius bei augimą. Gapminder.org puslapyje galite pasinaršyti ir surasti labai įdomios medžiagos tiek savišvietai, tiek mokslams ar prezentacijoms, nes visais duomenimis ir skaidrėmis mielai dalinamasi.

Knyga patraukli ir tuo, kad autorius stengiasi vengti akademinio arba labai moksliško tono ar žodyno. Kaip tik, jis išlaiko draugišką kalbą ir visas įžvalgas pateikia taip, kad be problemų galėtum kitam žmogui papasakoti apie ką čia rašoma.

Knygos struktūra taip pat labai aiški – šalių skirstymas į keturis lygmenis ir 10 instinktų, kurie lemia mūsų klaidingą požiūrį į pasaulį – spragos, negatyvumo, tiesios linijos, baimės, dydžio, apibendrinimo, lemties, vienpusiškumo, kaltinimo bei skubos. Taip pat visoje knygoje einama per 13 klausimų apie pasaulį, kuriuos autorius užduodavo skaitydamas pranešimus įvairiose konferencijose, Davose, Nobelio premijos laureatams, savo studentams ir pan., ir į kuriuos tiksliau atsakydavo šimpanzės nei daktaro laipsnį turintys profesoriai. O pasakojimai iš autoriaus gyvenimiškos patirties knygą priartina prie autobiografijos, kuri ne mažiau įdomi.

 

 


“Man buvo ketveri metai, kai stebėjau, kaip mano mama pirmą kartą krauna skalbinius į skalbimo mašiną. Tai buvo didi diena mano motinai… <…>  Senelė, kurią pakvietė į naujosios skalbimo mašinos inauguracijos ceremoniją, buvo dar labiau susijaudinusi. <…> Ji buvo taip sužavėta, kad netekusi žado sėdėjo ant kėdės priešais mašiną iki pat skalbimo pabaigos. <…> tą pačią dieną mano mama pasakė: – Dabar, Hansai, mes sukrovėme skalbinius. Mašina atliks visa kita. Taigi, dabar galime nueiti į biblioteką. <…> Ačiū industrializacijai <…>, kad davėte mums laiko skaityti knygas.”


 

 

Testą dar prieš skaitydama knygą dariau ir aš 😀 Ir taip, aš lygiai taip pat klaidingai žvelgiau į pasaulį. Knyga man davė labai daug. Jeigu tiksliau, tai leido suprasti, kad prieš susidarant nuomonę vienu ar kitu klausimu, reikia nesivadovauti akla statistika, o gebėti ieškoti duomenų, kuriuos galima lyginti tarpusavyje. Labiau išsiplėsti čia nenoriu, nes dar neskaičiusiems, tai bus tik neaiškūs sakiniai.

 

 


“Svarbiausias dalykas, kuriuo galite apsidrausti nuo klaidų vertindami kieno nors svarbumą, yra vengti pavienių skaičių. Su atskirais skaičiais neverta prasidėti. Nemanykite, kad vienas skaičius gali būti reikšmingas savaime. Jei jums parodomas vienas skaičius, visada prašykite mažiausiai dar vieno. To, su kuriuo jį galėsite palyginti.

Ypač atsargiai elkitės su dideliais skaičiais. Keista, bet tam tikro dydžio skaičiai, kai jų nėra su kuo palyginti, visada atrodo dideli. Ir kaip kas nors didelis galėtų nebūti svarbus?”


 

Autorius šia knyga dovanoja ne žuvį, bet meškerę, t. y. papasakoja apie įrankius, kuriais naudojantis galima kuo puikiausiai kurtis savo vaizdą apie pasaulį.

Labai liūdna sužinojus, kad Hans Rosling mirė praėjusių metų vasario mėnesį. Šią knygą užbaigė jo partneriai ir šeimos nariai Ola bei Anna. Gaila, kad tokie žmonės palieka šį pasaulį, bet nuostabu, kad po savęs palieka savo atradimus. Tad siekiantiems praturtinti save ne tik romanais bei mėgstantiems tokio pobūdžio literatūrą, tikrai siūlau perskaityti “Factfulness”. Bent jau medžiagos padiskutavimui prie kavos darbe ar draugų kompanijoje tikrai turėsite. Pažadu!

 


“Taigi, jei jus labiau domina tiesa nei gyvenimas įprastiniame burbule; jei norite pakeisti pasaulio suvokimą; jei eate pasiruošę instinktyvią reakciją pakeisti kritiniu mąstymu; jei esate kuklūs, susidomėję ir pasirengę nuostabai – skaitykite toliau.”


 

Gero skaitymo

P. S. Rasa, ačiū, kad leidai sužinoti apie šios knygos egzistavimą :*

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s