Christophe Andre “Trijų minučių meditacija” – tarsi forma be turinio

Skaitydama šią knyga nenustojau su savimi kovoti. Nuo pirmų puslapių pamačiau, kad tai ne tokia knyga apie meditaciją, kokią aš įsivaizduoju. Bet stengiausi įtikinti save, kad gi kiekvienas turim skirtingą meditacijos background’ą, tad kitam ši knyga gali būti atradimas. Visgi rašydama pasistengsiu papasakoti, kokias mintis būtent man sukėlė ši knyga.

 

Šios knygos didžiulis pliusas yra tai, kad ji priminė, jog reikia medituoti. Ir reikia medituoti kasdien. Jeigu skaičiuočiau metus nuo kada meditacija yra mano gyvenime, tai sakyčiau, kad jau kokie septyni. Bet su pertraukom. Pirmą kartą meditavau apsilankiusi jogos pamokoje. Tradiciškai, po intensyvių jogos asanų atsigulėm į Shavasanos pozą ir kokių 10 – 15 minučių stengėmės patirtį zen būseną. Nėra ko stebėtis, kad pirmi kartai medituojant nėra labai atveriantys trečiąją akį. Stengiesi atpalaiduoti galvą, negalvoti apie darbus, mail’us, pirkinių sąrašus ar paskutinį barnį su vaikinu. Vis kovoji su savo paties mintimis, kol laikas meditacijai baigiasi. Taip žmonės ir nepamilsta meditacijos, nes po pirmų kartų negali atsipalaiduoti, nesupranti, kaip čia viskas turi veikti.

 


18157223_10207558083824867_6112405852803176869_n-e1493495868459

asmeninio archyvo nuotrauka/ Jogos diena Pažaislyje

 

Tačiau po kelių bandymų pradedi, biškį po biškį, jausti malonumą. Vis lengviau ir lengviau atsipalaiduoji. Mintys lieka, tačiau leidi joms skrieti pro šalį ir neužsilikti. O jei meditacija vizualinė, kai reikia kažką įsivaizduoti, tai išvis kaifas.

 

Dar kai laukiausi Jokūbo, pačioje nėštumo pradžioje, net lankiau specialias grupines meditacijos pamokas su mokytoju. Jų metu jis pasakojo apie skirtingas technikas, išbandydavom jas, o po jų aptardavom kaip jautėmės. Išsigryninau, kokios technikos man tinka, o kurios ne. Po jų neprastai pavargdavau, nes bandymas save “paleisti” irgi kainuoja labai daug pastangų. Tačiau tai darbas, kuris tikrai atsiperka. Po to, kai išmokau medituoti, pamačiau nerealų rezultatą. Po meditacijų būdavau ramesnė. Ir ne, tikrai ne tik bitutės ir gėlytės aplink matydavosi, bet tikrai pastebėdavau daugiau gražių dalykų aplinkui. Būdavau atsparesnė stresui ir žmonių kvailumui. Mane sunkiau išmušdavo iš vėžių, nenustelbdavo mano optimizmo. Apskritai, jaučiausi rami, lengva, pozityvi, bet ne akla aplinkos blogumų atžvilgiu.

 

Šiandien pykstu, kad meditacijai ne visada randu laiko. O jai reikia rasti laiko kiekvieną dieną. Griežtai. Nes tik tada gali pajusti tvarų rezultatą. Tad labai norėjau, kad ši knyga man padėtų. Tad pasikartosiu – puiku, ji man priminė, kad privalau medituoti.

 


82652_mediter-pour-guerir-02.jpg

autorius/ nuotr. http://www.lavie.fr

 

Bet visa kita knygoje man buvo tuščia. Be jokios gilesnės minties ar filosofijos. Autorius Christophe Andre yra prancūzų psichiatras ir psichoterapeutas. Meditaciją jis ėmė taikyti savo pacientams. Labai gera mintis, nes šiandien bet koks medikas pasakys, kad nauda sveikatai, ypač psichinei, yra didžiulė. Bet visoje knygoje laikomasi tokios keistos pozicijos – kad tik žmogus negalvotų, kad meditacija kažkaip siejasi su religija. Ir vėlgi, aš jį suprantu. Jis nori įtikinti meditacijos nauda ir tuos žmones, kurie purtosi bet kokių tikėjimų, sektų ir t.t. Bet toks perdėm bandymas įtikti tuo netikinčiam žmogui, kuris galbūt skaitys šią knygą, man atrodė toks, mmm, kaip čia pasakius… gal liūdinantis net. Taip ir įsivaizdavau tokį iš telefono neišlendantį, nuolat skrolinantį žmogelį, nelabai susimąstantį kas ir kodėl pas jį gyvenime. Kai rašydamas autorius aprašo pratimą ir siūlo užsimerkti, bet jei žmogus jaučiasi, kad kvailai atrodys, tai gali ir neužsimerkti (???).

 


“Visi vaizdai – ir visos klišės – apie meditaciją mums rodo tą patį: žmogus sėdi nejudėdamas, užmerktomis akimis ir atrodo pokvailiai. Bet mes neprivalome medituoti sustingę (kaip ir atrodyti pokvailiai).”


 

Viskas orientuota į meditacija netikintį žmogų. Būtent dėl to galima suprasti ir pavadinimą, ir viršelį, ir tai, kad knygoje rasite “pratimus”. O jų knygoje rasite 40. Kiekvienas skyrius yra tarsi nauja diena. Trumpas įvadas tam tikra tema, trumpas pratimo aprašymas ir patarimai. Tačiau net man, medituojančiai, nepavyko tais pratimais pasimėgauti. Aprašyta labai trumpai,  o neturint bent šiek tiek daugiau patirties, bus labai sunku “įkristi” į tą būsena, kurią norima sukelti.

 

Šiaip, tai tikrai jaučiasi, kad autorius žino apie ką rašo. Justi, kad už viso teksto yra kur kas daugiau žinių. Ir net pačioje knygoje yra minima, kad norint giliau pajausti meditacijos naudą, reikia tuo užsiimti ir domėtis kur kas giliau: “Šitaip prieisime meditacijos praktikos aukštesniąją stadiją, panašią į tą, kurias siūlo įvairūs tradiciniai rytiečių ir vakariečių mokymai, prie kurių prisišliejame, jeigu žengdami šiuo keliu siekiame pažangos.” Toks bandymas atrasti balansą su, vėl, tuo netikinčiu skaitytoju (net prisiminiau vieną gyvenime sutiktą žmogų, kuris visus keliaujančius į Indijos ašramus vadindavo nuo gyvenimo bėgančiais tinginiais, tad gal knyga šiam žmogui patiktų).

 

Nuolat pabrėžiamas sąmoningumas bei savęs pajautimas – kvėpuokite mąstydami kaip kvėpuojate, sąmoningai pajauskite kiekvieną savo kūno lopinėlį. Tad gal tiesiog būtų užtekę vieno sakinio – mielieji, gal išlįskite iš savo aparatų ir tiesiog apsižvalgykite aplinkui. Atkreipkite dėmesį į šalia kavą geriantį draugą. Atkreipkite dėmesį į savo kūną, o ne tik vilkite jį madingas šmutkes. Giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, įkvėpkite ir iškvėpkite.

 


“Pabudę ryte, nepulkime prie kompiuterio, po dušu ar gerti kavos, verčiau atverkime langą ir pasirąžykime. Šitaip darysime gera savo kūnui ir protui, kitaip tariant, visai savo esybei.”


 

Pabrėžiu, kad tikrai nemanau, jog žmogus turi praeiti visą meditacijos kursą, kad galėtų medituoti. Kaip tik, jis gali kad ir dabar atrasti ramią vietą ir tiesiog pusvalandį (arba 5 minutes) ramiai pabūti su savimi. Bet tikrai manau, kad į tai reikia žiūrėti ne kaip į sporto pratimą, o suteikti tam daugiau dvasingumo. Domėtis daugiau, nes tas domėjimasis taip pat labai daug duoda – leidžia pažinti save.

 

Tad ši knyga tarsi forma be turinio. Man pritrūko. Bet sakau, gal taip tik man.

 

Linkėjimai

2 Comments

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s