Deborah Levy “Karštas pienas” – visiškai froidiškas romanas


“Sunkiausia, Sofija, priversti žmones būt savimi.”


 

Dabar džiaugiuosi, kad pastaruoju metu tiesiog fiziškai negalėjau prisėsti prie apžvalgų. Šią knygą perskaičius reikia laiko jai suvirškinti. Ji keista, nors skaitosi labai lengvai. Retas atvejis, kad knygą perskaityčiau per du vakarus. O šią tiesiog sušlamščiau. Tik suprasti ar patiko reikėjo laiko.

 

Tad tam laikui praėjus, galiu pasakyti, kad blemba, patiko man ji. Nemeluoja knygos nugarėlė ir žodžiai joje: “Sodrus mito, psichologijos, froidiško simbolizmo ir šiuolaikinio nerimo sultinys.” Nė vieno iš čia išvardintų dalykų netrūko.

 


Photo-1-credit-Sheila-Burnett-800x578

Deborah Levy © Sheila Burnett

 

Pagrindinė knygos veikėja – Sofija. Jos motina Roza kamuojama nepaaiškinamo kojų paralyžiaus, tad dukra tarsi motinos kojos – neatskiriama. Todėl Sofija turi problemų su savęs pažinimu. Ir savo gyvenimu apskritai. Praeityje besišviečiantis antrolopogijos daktarės laipsnis nustumtas į stalčiuką “neišpildyta”. “Karjera” kavinėje. Apie santykius su vyrais išvis galima nekalbėti. Ir tada Sofija su mama nukeliauja į Ispaniją. Privati klinika ir beveik mistiškas daktaras Gomesas. Jo taikomas gydymas pirmą kartą  Sofijai leidžia mėgautis laisvu laiku, pajūriu, naujomis pažintimis ir… pažintimi su savimi.

 

Iškart justi, kad autorė didelė Freudo gerbėja. Net kyla noras vėl prisiminti Freudo teorijas ir panagrinėti knygą iš naujo. Nes tikrai tikiu, kad psichologijos studentams tai būtų puiki medžiaga asmenybės ir santykių nagrinėjimui. Sofijos santykis su mama. Sofijos santykis su ja palikusiu tėvu. Sofijos santykis su nauja drauge Ingrida. Sofijos santykis su savimi.

 

Kodėl knyga keista? Nes kartais jutau David Lynch filmų nuotaiką. Tik kiek švelnesne forma. Kiekvieno skyriaus pradžioje tarsi kalba kažkas, kas stebi Sofiją iš šalies. O gal tai jos kitas aš? Tuomet skaitai ir jauti, kad knygos įvykiai susipynę – Sofija jaučia antakyje stiklo šukę, o ta šukė pakliūna per vėliau aprašytus įvykius. Taip net lošteli atgal supainiotas. Kas po galais čia vyksta?

 


“Dar viena gera tema įdomiam lauko tyrimui – kaip vaizduotė susiplaka su tikrove ir viską sujaukia…”


 

Nuolatinis medūzos leitmotyvas knygoje yra akivaizdi nuoroda į graikų mitus – Gorgonė Medūza. Prirakinto šuns kaukimas ir tai, kas jam nutinka paskui. Ingridos vaidmuo Sofijos savęs pažinimo kelyje. Savo įžvalgų atskleisti nenoriu, nes kai skaitysite, bandykite interpretuoti savaip. O tų įžvalgu išties daug. Tame ir yra knygos kaifas. Bet tos atpažįstamos nuorodos į mitus, Freudą, simbolizmą, tikrai padeda labiau suprasti šį kūrinį ir juo pasimėgauti, o ne išsigąsti.

 


“Jei galėtum nematomu rašalu užrašyti savo norus, ko norėtum?”


 

Gero skaitymo

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s