Jo Piazza “Gyventi susituokus” – ne psichologija, o smagiai aprašyti pirmieji autorės santuokos metai


“Jei vestuvės – laiminga pasakos pabaiga, kas tada yra santuoka?”


 

Knyga apie santuoką (akivaizdu iš pavadinimo). Tema, kuri man visada įdomi. Tačiau ši knyga labiausiai suintrigavo savo kitoniškumu – autorė, žurnalistė Jo Piazza aprašo savo pirmuosius santuokos metus. Ir ne bet kokius. Ji nusprendžia kartu su vyru pakeliauti po pasaulį ir, bendraudama su skirtingų šalių bei kultūrų sutuoktinių poromis, išsiaiškinti, kas gi šiandien lemia santuokos sėkmę. Ačiū Dievui, autorė nemelavo ir jau knygos aprašyme atskleidė, kad jokio stebuklingo ir unikalaus recepto ji nerado. Nes jo tiesiog nėra. Tačiau išgirdo nemažai smagių ir prasmingų patarimų, kuriais dalinasi šios knygos puslapiuose. Kaip ir savo asmeninėmis santykių peripetijomis, baimėmis ir išmoktomis pamokomis.

 

Nors iš viršelio buvo aišku, kad tai nėra rimtosios psichologijos knyga, aš ją įsivaizdavau kiek kitaip. Maniau, kad autorė tikslingai keliavo po pasaulį, kalbėjosi su dešimtimis ar net šimtais porų ir vykdė tikrai rimtą tyrimą. Tačiau iš pirmųjų puslapių jau buvo aišku, kad autorės ir jos vyro gyvenime kelionės buvo net neplanuotos. Dažniausiai, tai vyro Nick’o komandiruotės į kurias Jo vykdavo kartu. O klausimai apie santuoką buvo užduodami sutiktiems žmonėms tiesiog, prie progos, labai neplanuojant.

 


Author-Jo-Piazza-with-her-Hubby-e1492793845290.jpg

autorė su vyru/ nuotr. marriedbiography.com

 

Tad nors žinojau, kad šioje knygoje nerasiu rimtos santuokinės psichologijos (tiesą pasakius, labai ir neieškojau), dar papildomas anotacijos ir mano lūkesčių nesutapimas mane nuteikė skeptiškai. Skaičiau ir jau jau laukiau, kada visa ši amerikietiška istorija pasirodys banali blevyzga apie nieką. Taip ir gaudžiau sakinius. Bet… Nepagavau. Autorė gan paprastu ir lengvu tonu rašo apie realias ir nenusaldintas santykių ir santuokos aktualijas. Skaičiau ir vis pagaudavau save pritariant vienai ar kitai minčiai. O kai pastebėjau, kad autorė remiasi patikimais šaltiniais bei tokiais specialistais kaip mano mylima belgų psichologė, psichoterapeutė Esther Perel, tai galutinai mane įtikino, kad su šia knyga viskas gerai.

 

Žinoma, reikia įvertinti europiečių ir amerikiečių kultūrų bei požiūrių į tam tikrus dalykus skirtumą. Arba kad ir pačią santykių prieš santuoką trukmę. Štai ant viršelio rasite žodžius: “Ko penkiuose žemynuose išmokau iš moterų apie tai, kaip išgyventi pirmuosius (tikrai sunkius) santuokos metus.” Tad apie tą pirmųjų metų sunkumą. Autorė prieš sutikdama savo vyrą Nick’ą gyveno Niujorke ir mėgavosi nerūpestingu žurnalistės gyvenimu. Toks beveik “Sex and the City”. Sutikusi savo žygius ir palapines mylintį vyrą iš San Fransisko, ji po trijų mėnesių draugystės ištarė taip ir persikėlė gyventi pas jį. Tad taip, pirmaisiais metais jai teko prisitaikyti prie stipriai pasikeitusio savo gyvenimo. Tuo tarpu daugelis porų (statistika nesiremiu, tiesiog matau bendrą tendenciją) tuokiasi išbuvusios, išgyvenusios kartu bent kelis metus, tad pirmieji santuokos metai būna saldus “medaus mėnuo”. O va pirmieji metai gimus kūdikiui kitas reikalas. Todėl į šią knygą nereikia žvelgti kaip į pagalbą užklupus santuokiniams sunkumams. Tai smagi, lengva, tačiau labai realias, gyvenimiškas situacijas aprašanti knyga.

 


“Pasakysiu, kokia yra pati svarbiausia mano išmokta pamoka, net jei tai reikš, kad perskaitę įžangą padėsite knygą į šalį. Didžiausias atradimas buvo tas, kad santuokinis gyvenimas neprivalo visą laiką būti rožėmis klotas. Gyventi santuokoje – tai, kai viskas byra į šipulius, sueiti drauge ir tarti vienas kitam: “Gerai. Mes vis dar kartu. Kad ir kas nutiktų, noriu, kad, kai ryte atmerksiu akis, tu ir toliau būtum šalia.””


 

Jei šią knygą sugalvosite skaityti susipykę su savo antrąja puse, tai visa ši istorija gali kelti skeptišką šypseną. Kaip Kristinos Sabaliauskaitės knygos veikėjas gerai įvardino nuotaiką tarp susipykusių meilužių: “…kalbantys skirtingomis kalbomis ir gyvenantis pagal išsiderinusius, skirtingų pasaulių laikrodžius, kai vienam – rytas, o kitam – vakaras, kas vienam – juoda, kitam – būtinai balta.” Pirmuosius skyrius atsiverčiau mūsų su vyru namuose tvyrant nekalbadieniui, tai patikėkit, tikrai nenori grįžus namo, žiūrint vienas kitam į akis, sušokti lėtą šokį. Daugų daugiausiai paklausi ar valgys?

 

Tad kam bus įdomu skaityti šią knygą, paklausite savęs? Pirmiausiai tiems, kam įdomi pati santuokos tema (nes yra tokių, kuriems užtenka realybės). Tai smagiu tonu aprašytas autorės gyvenimas, kuris susiskaitys kaip smagus romanas su realistiškomis įžvalgomis apie santykius, santuoką ir individualius vaidmenis poroje. Paliečiamos lyčių lygybės, vaikų, dėkingumo, rūpesčio vienas kitu bei kitos vertybinės temos. Kad ir kiek metų esate drauge, niekada nevėlu į savo santykius pažvelgti iš šalies ir iš naujo įsikvėpti. Priminti sau tai, ką seniai žinote, bet per buitį ir rutiną užmiršote. Arba tiesiog smagiai pasijuokti iš pažįstamų situacijų.

 


“Prieš sudarydamas santuoką žmogus turėtų užduoti sau klausimą: ar manai, kad tau patiks kalbėtis su šia moterimi iki senatvės? Visa kita santuokoje yra laikina.”


 

 

Gero skaitymo

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s