Steven Levitsky ir Daniel Ziblatt „Kaip miršta demokratijos. Istorijos pamokos ateičiai“ – nes tik pamokas išmokę neleis demokratijai mirti


„Vienas iš ironiškiausių demokratijos mirties aspektų tas, kad labai dažnai demokratija griaunama būtent prisidengus jos apsauga.“


Prieš kokius 6 – 7 metus aš tikrai nealpau nuo knygų apie verslą ar politiką. Stereotipiškai maniau, kad tokios knygos tik sausi faktų kratiniai, kurie būtini tik diplominiam darbui arba skaidrėms darbe. Tačiau prieš tuos pačius 6 ar 7 metus vienas žmogus man paskolino knygą J. Ridderstrale ir K. Nordstrom „Karaokė kapitalizmas. Valdymą – žmonijai!“. Tai knyga apie visuomenę, verslą ir, kas svarbiausia, apie žmogaus mąstymą. Tada supratau, kad tokios knygos gali būti parašytos laisvu, neįpareigojančiu ir net šmaikščiu tonu. O sausi faktai paverčiami į įžvalgas ir ateities tendencijas.

Todėl mano akys sublizgo, kai knygoje „Kaip miršta demokratijos” pamačiau tris dalykus:

1. Pavadinime yra žodžiai „Istorijos pamokos ateičiai“;

2. Knygą parašė du Harvardo universiteto profesoriai;

3. Ant knygos nugarėlės yra politologo Lino Kojalos rekomendacija.


060417_Portraits_211.jpg

Steven Levitsky ir Daniel Ziblatt/ nuotr. https://news.harvard.edu/

Ir nebūtina labai domėtis politika, kad tokia tema, kaip pavojus šiuolaikiniai demokratijai, būtų įdomi. Gal skaitydama knygą aš jos nepaanalizuosiu kaip tas pats Linas Kojala ar politologas Mažvydas Jastramskis, bet galiu pasakyti, kad po jos aikčiojau žiūrėdama žinių reportažą apie situaciją Rusijoje – kaip šalyje atsistatydino vyriausybė, o prezidentas V. Putinas žada keisti konstituciją. Juokas gal ir neėmė, bet situaciją gebėjau pamatyti per knygoje pateikiamą prizmę. O to iš tokių knygų ir noriu – žinių, suvokimo ir įžvalgumo.

Knygoje analizuojami tiek praeities, tiek dabarties įvykiai. Didžiausias dėmesys skiriamas JAV ir Pietų Amerikos valstybėms. Šiek tiek užčiuopiama situacija Europoje ir tai, kaip buvo išvengta populistų valdžios aukščiausiuose postuose. Ir vos vos prisiliečiama prie Rusijos ir Turkijos. Tas „vos vos“ mane kiek ir nuvylė. Tikėjausi, kad bus kalbama apie aštriausius pasaulio taškus ir dabartinę situaciją – ta pati Rusija ir ką Harvardo profesoriai prognozuoja šios šalies demokratijai. Arba mums aktualiausia Europa ir situacija su populistinėm ar nacionalistinėm partijom, jų lyderiais ir iš ten tykančiais pavojais. Todėl knygos aprašymą kiek pataisyčiau ir leisčiau nusiteikti, kad kalba eis apie JAV, D. Trumpą ir amžiną respublikonų bei demokratų dvikovą.


„Tačiau norėdama įsitvirtinti valdžia privalo padaryti dar kai ką – pakeisti pačias žaidimo taisykles. Siekdami sustiprinti savo valdžią, autoritariški vadovai dažnai nutaria reformuoti konstituciją, rinkimų sistemą ir kitas institucijas, siekdami šitaip pastatyti opoziciją į nepatogią padėtį arba ją susilpninti, o iš esmės sukurdami varžovams nepalankias žaidimo sąlygas. Dažnai reformos vykdomos apsimetus, kad siekiama kokio nors viešo gėrio, nors iš tiesų jomis tik sustiprinama valdančiųjų padėtis. Kadangi tokios reformos susijusios su teisės sistemos ar konstitucijos pakeitimais, jos kartais gali sudaryti sąlygas autokratams šias privilegijas įtvirtinti keleriems metams ar net dešimtmečiams.“


Todėl, jei domina svajonių šalies politinė padangė, neramina D. Trumpo išsišokimai ar nuolat sau keliate klausimą – respublikonai ar demokratai? – ši knyga jums tikrai patiks. Aš net neįsivaizdavau, kad tarp respublikonų ir demokratų vyksta toks „karas” ir kartais jis net prasilenkia su visa pasaulio logika. Kad D. Trumpas yra tik ledkalnio viršūnė to, kas vyksta JAV politinėje padangėje (arba tiksliau pogrindyje). Filmuose neretai tenka matyti, kad merginos tėvas nepripažįsta jos vaikino, nes jis prijaučia kitai partijai. Ir aš dabar suprantu, kodėl. O tai, ką teko iškentėti B. Obamai būnant prezidentu ir stengiantis susidirbti su priešiškais respublikonais (ir net išvengti dar vienos didelės krizės), man leido dar labiau juo žavėtis. Tad taip, apie JAV politiką dabar žinau daugiau ir tai labai geras jausmas 😀

Tačiau knygoje pateikiama ir nemažai bendražmogiškų arba bendrakultūriškų/ bendrapolitiškų normų bei tendencijų. Kiek daug dalykų žmogus gali daryti, vien pasitelkęs įstatymo galią. Ir kiek gali nedaryti, vadovaudamasis etika, santūrumo ir sąžiningumo principu. Tačiau, ką daryti paprastiems žmonėms, kurie nenori, kad skaudžios istorijos pamokos pasikartotų ir valdžią užimtų griaunančios, o ne kuriančios jėgos? Pirmiausia, gebėti atpažinti tas jėgas. Tad tam ši knyga ir skirta – šviestis ir mąstyti.

P. S. nuostabus, sklandus ir lengvas Rasos Drazdauskienės verstas tekstas.

Gero skaitymo

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s