Chimamanda Ngozi Adichie „Amerikana” – meilė, rasė ir politika – kokybiškų romanų mylėtojams


„- Jis sakė: “Ifemelu – graži mažulė, bet su ja per daug vargo. Ji ginčijasi. Daug kalba. Niekada su niekuo nesutinka <…>“ – Obinzė nutilo, o paskui pridūrė: – Kajodė nežinojo, kad būtent tai aš ir tikėjausi išgirsti. Manęs nedomina pernelyg mielos merginos.“


Kai tik pamačiau „Amerikaną“ ir perskaičiau anotaciją, iškart užsimaniau ją perskaityti. Labai ilgėjausi knygos apie meilę. Kokybiškos, nenusaldintos istorijos. Ir jau jeigu knygą apie meilę išleidžia „Rašytojų sąjungos leidykla”, tai man net nekyla abejonių, kad tai nebus tiesiog lengvas romaniukas.

Dar nepradėjus skaityti šios istorijos, sulaukiau komentarų iš ją skaičiusių, kad neapsigaučiau – ši knyga ne visai apie meilę. Dabar, ją perskaičius, tikrai matau, kad to romantinio ryšio tikėjausi daugiau, bet vis tik manau, kad ji yra apie meilę, bet kur kas realesnę.


chimamanda-ngozi-adichie-mainautorė/ nuotr. https://penntoday.upenn.edu/

Nigeriečiai Ifemelu ir Obinzė susipažįsta ir akimirksniu vienas kitą įsimyli. Jau nuo pat pradžių atrodo, kad jie skirti vienas kitam – brandus ryšys, prasmingi pokalbiai, vienas kito globojimas. Tačiau čia įsikiša gyvenimas. Situacija Nigerijoje chaotiška – mokytis ir ateitį kurti norintys žmonės čia to daryti negali, todėl turi rinktis – likti ar išvykti iš šalies. Nuo pat vaikystės apie svajonių Ameriką svaičiojusiam Obinzei iškart ten nuvykti nepavyksta. O Ifemelu pasinaudoja galimybe. Su viltimi, kad išgyvenę atstumą ir laiką atskirai, mylimieji vėl bus kartu.

Šiai istorijai daugiau konteksto man suteikė prieš tai perskaitytos trys knygos:

  1. Gabrielės Štaraitės „Apie Afrikos žmones ir žvėris“ – ne tik apie gamtą ir stereotipiškai vargingą Afriką. Daug informacijos apie politiką, korupciją, skirtingas tautas, jų pasiekimus ir nusivylimus.
  2. Yaa Gyasi „Auksinės šaknys“ – paliečiamos vergovės, emigracijos ir tapatumo temos.
  3. Steven Levitsky ir Daniel Ziblatt „Kaip miršta demokratijos“ – labai didelis dėmesys teikiamas JAV politinei raidai ir juodaodžių teisėms.

Tikrai nebūtina kiekvienai knygai perskaityti dar kelių, kad galima būtų mėgautis istorija. Bet tikrai jaučiau, kad man tai padėjo labiau suprasti knygos nuotaiką ir atmosferą, veikėjų jausmus ir išgyvenimus. Ir viskas man kažkaip persmelkta nuoširdumu. Beveik nereikėjo interpretuoti veikėjų poelgių. Viskas taip nuoširdžiai ir atvirai parašyta, kad tenka tik priimti jų sprendimus ir žiūrėti, kas gi iš to gausis.


„- Gyvenam šalyje, kurioje karaliauja subinlaižių ekonomika. Didžiausia bėda čia ne korupcija. Bėda ta, jog daugybė kvalifikuotų žmonių nepasiekia to, ką galėtų, vien todėl, kad niekam nelaižo subinės arba nežino, kurią subinę laižyti, arba iš viso nenutuokia, kaip tai daryti. Man pasisekė, kad laižau tinkamą subinę, – nusišypsojo. Tai laimės dalykas.“


Knygos storis susijęs ir su tuo, kad labai didelis dėmesys skiriamas mintims ir dialogams apie politinę situaciją tiek Nigerijoje, tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje – šalyse, į kurias pagrindinius veikėjus nubloškia likimas. Diskusijos tarp Ifemelu ir Obinzės, jų artimųjų, draugų, naujų bičiulių vakarėliuose ar emigrantų klubuose. Knyga neša labai aiškią ir svarią žinutę – žmogaus norą gyventi, mokytis, mylėti ir kurti ateitį apsprendžia kitų žmonių egoizmas, rasizmas, kvaili įstatymai ir žmonių dėliojimas į stalčiukus. Autorė sugebėjo šią temą vystyti neužversdama nuobodžiais aprašymais ar politiniais niuansais – įdomu net per daug politika nesidominčiam. O meilės linija tarp Ifemelu ir Obinzės tik sustiprina suvokimą, kokia gali būti stipri politikų ir kitų žmonių įtaka tavo asmeniniam gyvenimui.

Kaskart kai skaitau knygą apie juodaodžius, jų teises ir neteises, man norisi tikėti, kad kada nors mes nustosime žmones skirstyti pagal lytį, rasę, tikėjimą, pažiūras ir t.t. ir pan. Kiekviena tokia istorija tik dar labiau parodo, kad viduje mes jaučiame lygiai tuos pačius jausmus. Kad visi norime gyventi. Ir gyventi gerai.


„- Geriausias dalykas Amerikoje yra tas, kad ji suteikia erdvės. Man tai patinka. Man patinka, kad gali patikėti Amerikos svajone, nors tai ir melas, bet tu ja patiki, ir tai svarbiausia.“


Labai kokybiška istorija. Gal norintiems daugiau meilės ji ir nesuteiks tiek malonumo, bet kad nenuvils gerą ir kokybišką literatūrą mėgstančių, tai tikrai.

Gero skaitymo

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s